problemos

šiandien buvo tas pirmadienis, kuris visiškai save pateisino – 100% pirmadienio! kad pats darbas savaime yra problema, niekam abejonių net nekyla, bet iki jo dar reikia nukakti – ratuotam arba kojuotam. susisiekimas visuomeniniu transporto ir vaikščiojimas pėsti leidžia susipažinti su kitu visuomenės veidu, mums neįprastu bet matomu pro automobilio langą, kuris nemato ir neužjaučia automobilyje neveikiančio šilto oro pūteklio. abipusis neužjautimas, rezultatas 1:1.

grūstis troleibuse ir numindžioti batai, apsirūkę ir smirdantys pakeleiviai, pikta ir griežta keleivių kontrolė – automobilių vairuotojams izoliuotas vaizdas ir maksimaliai apribotos pažinimo galimybės. visuomenė dar egzistuoja ir kiemuose ar stotelėse gerianti odekoloną ir šūkaliojanti keiksmažodžius, paaugliai su bambaliais į alų panašiu skysčiu laukiantys savo maršruto numerio – čia tik per vieną dieną mano įsiminti vaizdiniai, o metuose jų 365, o ir maršrutų vien vilniuje tikrai ne vienas. iš 3.000.000 net 160,000 piliečių emigravo iš lietuvos, didžiausia dalis liko pensininkai, moksleiviai ir paaugliai. tai kiek tada tų sąmoningai subrendusių piliečių, kurie myli lietuvą? – pro automobilio langą to nepamatyti.

(m.mikutavičius – aš tikrai myliu lietuvą)