rinkimai

kasmet vis išradingesnės politinės rinkimų technologijos ne vardan rinkėjų gerovės, o vardan jų pačių grobio, o mes vis tikimės, kad šitie bus prisivogę ir dirbs tautos labui. nesibaigiantis mūsų naivumas ir politikų pinigų paskatintas marketingo kampanijų įvairumas.

  • žemės traukos ir makulatūros prie žemės plėšiamos pašto dėžutės – ir a4 formato, ir atvirutės stiliaus, ir kaip knygelė. kai kurie net į vokus įdėję ir užklijavę. matosi, kad padirbėta iš peties.
  • naglesni nepatingėjo ir sms žinučių atsiųsti, nors patys nieko nežino, o gavėjai lyg tyčia yra tik iš to miesto, kurie politikas kandidatuoja. ypatingai retas sutapimas.
  • elektroninis paštas, televizija ir miestai, išpuošti retušuotais politikų veidais – čia jau kasdienybė.
  • socialiniai portalai, pažinčių svetainės ir visa ta erdvė, kurioje yra galimybė vartotojui tiesiai pateikti žinutę – linkedin, facebook, one.lt ir t.t. tam tikslui labai gerai naudojamos fiktyvios facebook grupės „paspausk ir pamatyti“, turinčios ne vieną dešimtį tūkstančių narių.
  • skraidantys dirižabliai, naktį net prožektoriaus apšviesti, kad tik akį pritrauktų, dėmesį atkreiptų. iki šiol dar nematyta akcija.
  • pilni sustojimai kartu su žmonėmis belaukiančių visuomeninio transporto. kone visi sustojimai pasipuošę politikų veidais, apsirengę su kostiumais ir kostiumėliai, šąla kartu su rinkėjais. vargšeliai. night riders.

šiais metais pastebėjau ir pajaučiau asmeninio komunikavimo tendenciją – jeigu anksčiau matydavau tik politinių partijų pavadinimus, dabar jaučiu partijų narių tiesioginį priėjimą prie rinkėjo.

periodiškai mes renkame prezidentą, atstovus į seimą, taip pat mums būtinas ir miesto meras. ir visais šiais atvejais mes išreiškiame savo politinę nuomonę, nors nebūtinai pažiūras. kartais nueidami prie rinkimo urnų mes tikimės savo favorito pergalės ir už jį sergame. mes norime tikėti demokratija ir teisingumu, kad mūsų išrinktieji vykdys savo numatytą rinkiminę politiką ir mes vis naiviai tikime, kad tai nebus populistiniai veiksmai į savo pusę pritraukti rinkėjus – kas dainomis, kas buteliais su alkoholiu, o kas paprasčiausiais pažadais. marketingas įvairius, priklausomai nuo tam skirto biudžeto, o iš kur jis ir kaip jis – niekas nežino, nes pinigai yra ir juos reikia įsisavinti. visuomenė tai žino, jaučia, o ugnies nebūna be dūmų. kad kaltų nėra, tą jau suprantame net 20-imt metų, nes per tą laiką mes, kaip gyventojai, daugiau praradome, nei kad gavome – čia galima minėti ne vieną sandorį, kuriame argumentavo šešiaženkliai ir didesni skaičiai – mūsų argumentai prieš juos per silpni.

iš tiesų mes balsuojame už asmenybes, kurios lemia partijų populiarumą, nors ne visas jas ir pažįstame – šis pilietis jaunas, gal nevogs, bus sąžiningas ir nepamirš mūsų senų pirdžių, dažnas iš mūsų aklai juos pažymime. mes tikime viliamės jais. ar ne laikas būtų mums subręsti ir atsikimšus ausis išgirsti realybe atsijungus nuo partijų propagandų? kiekvieni rinkimai į seimą mums negyjančios nuospaudos gydymas per mažais batais – paksai, šustauskai, zuokai, valinskai, sacharukai ir karaliai – kas tiesiog „be ateities“, o kieno duona raikoma finansinių ar politinių skandalų virtuvėje. nekoreliuoja šie žmonės su tautos banaliu noru – gyventi geriau ir vogti mažiau… vogti iš lietuvos jos gerove, švaistyti lietuvai skirtus europos sąjungos pinigus, skatinti ekonomiką, didinti darbo vietų skaičių – sąrašas nėra trumpas. kad ir ką berinktume, niekas negarantuos mums, kad mūsų pasirinkimas mums bus ištikimas, o šis pavyzdys tikrai nėra vienintelis.

neužtenka vien tik mylėti lietuvą, reikia tokiais ir būti, dieną naktį, galvą dėl meilės pametusiais.