ruduo

prieš keletą dienų, kai karštis rūkė pavėsyje, kažkur lietuvoje bėgau takeliu ir šiurenau ant žemės gulinčius sodrius lapus, kurie trumpam vis bandė vytis mano batelių padus. jiems nesėkmė, o man gera, nes bėgu ne vienas, o su šnekančia kompanija. sutikti riedutininkai kartais slysčioja ant mano spalvingos kompanijos, o aš vis bandau save įtikinti, kad rudenį man taip pat reikia riedučių, tik gaila, kad su jais po balas nepasitaškysi. saulė man atrodo jau nebe ta nuo tos dienos, kai naktys pradėjo ilgėti, nes tas jos kybojimas horizonto dugne vakarais man atrodo rudeniškai įtartinas. atėjusi kaitra meta medžių lapus ant žemės ir man primena bobų vasaros paskutinį galvos iškėlimą, nes užtenka pažvelgti į kalendorių ir abejonių nebelieka. tą jausmą dar labiau sustiprina mokyklinių prekių mugės ir vasaros sezono išpardavimai. dar truputis ir prasidės nevaldomos automobilių spūstys, nes net geriausi inžinieriai negali suvaldyti neprognozuojamo moters vairuojamo automobilio, vežančio vaikus darželin, srautą. dar geras mėnesis dviračių sezono ir bus galima bėgioti su medžiais, lapais ir lietaus lašais. na ir vorų truputis.

na taip, ruduo yra bėgimo ir lapų metas. vadinasi puodo, kaštonų ir šiltos aprangos. niekas nepastebėjo anksti temstančių dienų, kurios nejučia patapo vakarais, bet faktas tas, kad laikas spintoje ieškoti rudeninių pirštinių ir dviračių montuoti nerūdijančios plastmasės purvasaugius. kas nežino ar pamiršo, priminsiu, kas kaštonai kišenėse neša laimę, todėl nepamirškite jų išimti brukdami drabužius į skalbimo mašiną. viena vertus gerai, kad baigėsi trumpų rankovių prakaito sezonas, bet nekyla noro spintoje ieškoti kojinių iki juosmens. rudeninis čiaudulys ima viršų ir kai atliekant gamtinį reikalą snarglys pirmasis pasiekia tikslą, tai kažkiek neramina ir glumina dėl retos ir neįprastos situacijos. rytinis +5 prašyte prašosi daugiau priverto automobilinio stiklo, o dviratis priverstinai reikalauja ilgų pirštinių.

atvėso iki aludės, bet vėsta iki vyninės.

kritusi temperatūra lauke ir rudeninė psichodelika yra mūsų veidrodinis atspindys darbe, kuriuos galima identifikuoti pagal šiuos parametrus:

  • padidėjęs potraukis darbo viršvalandžiams;
  • alkoholinės saviugdos pramogos;
  • šlapios kojos;
  • užmaršumas po darbo eiti namo;
  • augantis vienkartinių nosinaičių poreikis;
  • darbas su šypsena;
  • išaugęs boulingo ir gimtadienių kiekis;
  • neskusta barzda ir pažastys;
  • dar kažkas, ko neprisimenu.

šiltas vakaras ir jei ne drėgmė, sakyčiau bobų vasara įsibėgėja. nors ši savaitė drėgna, temperatūra lauke yra teigiamai vasarinė. tamsyje pėdinu iš aludės ir liūdžiu, kad negaliu šiandien subėgti vakarinio kroso, nors kojos lengvai kilnojasi nekeldamos alkoholio padidinto pulso. ore kabo rūkas, kurį noriu sušniokšti nosies šnervėmis, bet jis mane nugali savo kiekybe ir šilta gaiva. po kojomis pinasi besidauginantys medžių lapai, kurie bando mane nustebinti savo rudenine spalva, o aš tik pastebiu jų gausą ir mėgaujuosi šiurenimu. kartkartėmis, paisydami šviesoforo signalų, drėgnu asfaltu prarieda beveik tušti greitieji vakariniai autobusai, trikdydami ramų šviesoforų spalvų žaismą. trečiadienis kelia nuotaiką tikru rudeniniu klimatu, o aš derinu laisvą nuo lietaus momentą, kad paisyti virtualaus trenerio nurodymus ir prabėgti man užduotą distanciją. šiandien poilsio diena, todėl rytoj nebus šiandienos tinginystės, bet nebus ir vakarykščio purslų taškymo – laukia ramus ir tolygus bėgimas. tik atėjus rudeniui aš pareiškiau, kad

ruduo – bėgimo metas.

man abejonių nekyla, nors kolegos švaistikliams dar neduoda poilsio – jaučiu desperatišką jų kovą su gamta. pralaimėta kova. trečiadienio vakaras stebėtinai ramus, nors aš jų vietoje nesėdėčiau rankų sudėjęs. rudenį aš būnu mąslus, todėl patinka improvizacijos. atsikėlęs pabandysiu 100-uką atsispaudimų.

pradėjo anksti temti, o rytais jau apčiuopomis tenka ieškoti virdulio jungiklio. periodinis laiko zonos postūmis nervingai jautriam visuomenės sluoksniui žada sudaryti rimtą konkurenciją pilnaties periodams. lietus įsibėgėja ir pradeda vis dažiau merkti kojas, o taip laukiama bobų vasara nieko nebestebins minusine temperatūra, kaip tapo įprasta gyventi rudeninių vėtrų respublikoje.

iš lovos išlipusi koja nepasiekia kažkur po lova esančios dulkėtos knygos, o vakarais nėra pakankamo šviesos šaltinio. parduotuvėje ieškant neekonominės lemputės vietoj jos tenka rinktis ekonomines, bet vienkartines, kapų žvakutes, tik šiais metais – viena daugiau. nors gal ir klystu, dar partijoms reikėtų. papildomos išlaidos šildymo sezonui.

labiau, savaičių:

  • orientacinis bėgimas miške – pažintis su kompasu ir žemėlapiu;
  • dalyvavau 10 km bėgimo estafetėje;
  • duatlonas panevėžyje – buvo smalsu dalyvauti;
  • ruduo prasideda įprastais snargliais ir skaudančia gerkle;
  • per savaitę 75 km bėgimo – gyvenime nebuvau tiek daug bėgęs;
  • savaitė poilsio su išsukta koja;
  • xc vis praleidinėju, kaip ir buvau numatęs;
  • mėgstu rudenį.