šaldytuvas

paskutinėmis savaitėmis pagriuvo mano miego karalystė ir pradėjau prastai miegoti. priežastis beveik žinau, bet ne visada jos būna tos pačios, todėl smagu jas nesmagias raštu išdėstyti. matyt, porinti nereikia, kas galioja man, nebūtinai galios ir kitam, bet tendencija yra suvokiama.

  • kad darbas atima 8 val. žmogaus gyvenimo, tas yra sena tiesa, bet negana to, jis kėsinasi ir į naktinį laiką. mano galva dabar okupuota visiškai aiškiu ir tiksliu informacinių technologijų šlamštu – duomenų saugyklos ir serveriai. nesiplėsiu, nes tada ne aš vienas galiu nemiegoti. gera žinia yra tai, kad šių minčių užsėdimas yra kūrybinis procesas gerąja prasme, kai ieškai nestandartinio sprendimo, kitokios realizacijos. blogai būna tada, kai darbas pradeda smaugti, naudoti spaudimą arba erzinti savo egzistavimu ir bukinančiomis rutinomis. skirtumas čia yra toks – eini į darbą su galvoje esančiais serveriais, arba su pikto genijaus sąmokslo mintimis, kaip greičiau visa tai užlenkti.
  • besotystė, artimiausia veganų giminaitė, sunkiai gydoma naktinė šaldytuvo varstymo forma. šiandien prieš miega suvalgiau tik pusę kopūsto, gerai, kad ausys su žiogeliu prisegamos. suprantu, sunku, bet reikia vengti šaldytuvo prieš miegą, nes jam atsidarius, stabdžiai neegzistuoja, o miegas, garantuotai, bus išblaškytas. kartais nusidedu ir prieš miegą išgeriu virškinimą skatinančią tabletę.
  • o čia ir 3-ioji priežastis – psichologinė, kurią dažniausiai galima suvesti į aukščiau 2 paminėtas: sąžinė ėda, kur sąžinė-darbas-aplinka-žmonės-santykiai-pavydas-apkalbos ir ėdimas-maistas-lašiniai-viršsvoris-depresija. po to atsidaręs šaldytuvą nesupranti, kieto disko, dviračio pompos ar dešros ieškojai.
  • paskutiniąją priežastį įvardinsiu trumpai – rauginti agurkėliai ir pienas.

labanakt.

blogas įprotis prieš miegą niokoti šaldytuvą, tik man smalsu, ar man vienam taip? šio ilgalaikio įpročio per kelias dienas neatsikratyti, net pats to nepastebėdamas mechaniškai tai atlieku ir tik po to save pagaunu už rankos – pala pala, ir kas gi čia vyksta? sprendimas tam yra, gal kiek ir nepraktiškas, bet yra – tuščias šaldytuvas. aš daug ir dažnai nevalgau, ypač darbo dienomis, todėl vakarai man būna maisto odisėja. daug prisikimšti nėra gerai, jau vien nakčiai, nes organizmas užsiima maisto apdorojimu, o ne jo poilsiu. dažnai girdimas „nuo 20:00 nevalgau“ man skambai kaip savęs apgaudinėjimas, motyvacinė priemonė“. iš dalies tai veikia, nes formuojamas įprotis, pakankamai stiprus argumentas atsispirti pagundai, o ankstyvas miegas tą pagundą maksimaliai sumažina.

bet ar gyvename tam, kad kentėtume ir sau malonaus neleistume? alkis tapatinamas su diskomfortu, silpnybe, o aš tokiu būti nenoriu, todėl kartais ir kemšu maistą, ko pasekoje 15 min. sotumo, 2 val. sunkumo skrandyje ir dienos savęs ėdimo, kad neužsisega kelnių saga.