salomon

pavasarį susivariau koją, tai bėgimas buvo sustabdytas. sunkiai gyjanti trauma – jeigu einant jautiesi gerai, tai dar nereiškia, kad galima bėgioti. keli greitesni nulipimai laiptais ir prisiminimai apie skausmus grįžta. praėjus mėnesiui jaučiausi gan komfortiškai ir galėjau pilna jėga minti pedalus, bet bėgimui dar nebuvau pasiryžęs, o ir pėdos palankstymo ir tempimo seansai neužtrukdavo dėl greitai atsirandančio skausmo. dar po 2 savaičių išbėgau, nes situacija buvo identiška – nei geriau, nei blogiau. pradėjau palengva bėgioti miško takeliais be didelio sukilimo ir su neįkyria, nepikta danga. po bėgimo tempimo pratimai buvo su maža pėdos judėjimo amplitude ir skausmo apraiškomis, bet dažniau bėgiojant ir proto ribose atliekant tempimus, situacija greitai ir ženkliai pagerėjo. pradėjau bėgioti daugiau, todėl suprantama, kad ir tempimo pratimų buvo geriau, kas mano pėdos gijimui labai tiko. žinoma, bėgimas buvo lėtas ir labai atsargus, bet tai vis tiek judėjimas ir fizinis aktyvumas. greitai supratau, kad mano inov race ultra 270 man nėra tinkami, kad ir kokie patogūs jie būtų, tad pradėjau eksploatuoti salomon s-lab wings. pradėjus bėgioti labiausiai jautėsi kojos nelankstumas bėgant įkalnes, kai viena pėda lankstosi gerai, o kitai trūksta amplitudės, todėl viena pėda bėgdavau pilnu padu, o kita – pirštų galais. ši disproporcija truko ~8 bėgimus, po truputį situacijai vis gerėjant. per tą laiką tepti jokiais tepalais netepiau, vaistų nuo skausmo ar uždegimo nevartojau, dabar tik profilaktikai nusipirkau nutrend flexit miltelių prieš rytinę mankštą pavartoti. prieš 2 savaites tiesiojoje pagainiojau kojas 4:45 tempu ir nesenai sapieginėje pasidariau tempinę treniruotę – kol kas super, žiūrėsiu kaip toliau. o dabar prasideda bėgimo kilometrų rinkimas.

kai kojos kreivos, yra būdų joms patiesinti. pasifilmavau savo bėgimą ant takelio, šis tas paaiškėjo, o specialistas rekomendavo bėgimo batelius su didesniu stabilumu. pagūglinus tokį indeksą savo produkcijai radau pateikusį tik salomon gamintoją, nors kaip tik pastarąjį man ir rekomendavo. jei spręsti problemą, tai maksimaliomis priemonėmis, todėl išsirinkau stabiliausius trail (bekelės) begimo batelius salomon s-lab wings. kaina bl%^t, bet px – sveikata brangus malonumas. tai vat, nuo kovo mėnesio jie taip ir gulėjo pas mane lentynoje, iki šios dienos, nes patikrinti trail’o bateliai ilsėjosi darbe (shit happens), o namie esantys „su niuansais“ buvo tinkami max 10km distancijai, bet šiandien – to labai reto long run’o diena.

ką gi – pradedame. pradėsiu nuo detalių:

  • bėgu, abi kojas pradeda mausti. ignoruoju… jau neignoruoju – stoju aiškintis. batų raištukai ploni ir man spaudžia abi kojas per batų liežuvėlį – atlaisvinau. bėgu toliau – situacija pasitaisė. salomon bent raištukai neatsiriša, nors dvigubas mazgas ir likusiems gamintojams išsprendžia reikalus.
  • kaip jau įprasta, bėgu su vidpadžiais – abiejų kojų pėdos kenčia jau nuo 10km. bandau nurašyti kojinėms, bet kad tos pribėgiotos. neįkyriai, bet erzinančiai visą laiką.
  • šiandien drėgnesnė diena, miške viena kita balutė, bet pakankamai sausa. nubėgus 15km jaučiu batuose plaukiančias kojas – žinomas jausmas ir šliuksinčio vandens garsas. balose batų neskandinau, vadinasi batai negarina prakaito, kurį renka kojinės. apsirengiau neperšiltai, bėgau su šortais. as usual. kur jie garins ir kaip ten kas kvėpuos, jei jie beveik guminiai – guma aplieta medžiaga. prieš savaitę pribėgiotais batais bėgau 20km – nieko panašaus nebuvo.
  • tai pirmi batai, kurie nutrynė niekada netrinančią koją. nei bėgimo, nei kasdienio naudojimo batams tokios incidentas nebuvo nutikęs. ir abiejų kojų mažuosius pirštelius. bet ir pirmieji, kurie nė vieno kulno nenutrynė.
  • man patiko kaip jie gripina – slidžiose vietose buvo stabilu.

reziume: batai už kosminius pinigus, kurie nuvilia iš karto – salomon s-lab wings. būna vienas-kitas niuansėlis, bet ne tiek iš karto. ir man nesvarbu, elitas ar profai su jais bėgioja, bet maniškiai inov race ultra 270 tapo dar mielesni. o čia track’as.