sansevjera

trijuostė sansevjera nebe vieniša ir jau kuris laikas gyvena kartu su artimiausia giminaite – cilindrine sansevjera (lot. sansevieria cylindrica). lietuvos kalbininkai nesnaudžia ir sansevjeras pakrikštijo karduotės vardu, kas yra akivaizdu vien tik į jas pažiūrėjus. kuris laikas cilindrinė karduotė augo ypatingai mažame ir siaurame indelyje, kuriame po truputį ūgliai pradėjo pūti, tad teko skubiai persodinti – nuotraukose matosi padžiuvę lapų galiukai. persodinus visi procesai sustojo – tiek nykimo, tiek ir augimo. periodinis, kartu su kitais augalais, liejimas vandeniu naudos nedavė – vis tik šis augalas nemėgsta drėgmės, bet gerai perneša karštį ir saulę, kurių pakankamai gavo būdamas balkone. žinoma, balkonas retai lankomas, todėl visi jame esantys augalai nebuvo lepinami vandeniu, nes tik atrinktieji buvo ten evakuoti.

esant saulėje ir sausroje, cilindrinė karduotė atsigavo – senieji ūgliai atsigavo, atsirado sparčiai augančių naujų. atvėsus orams, ypač naktį, karduotė persikėlė gyventi į kambarį prieš tiesioginius saulės spindulius ir šiltą klimatą visu paros metu. toks pokytis jai akivaizdžiai buvo tinkamas.

persodinant sansevjeras svarbu parinkti ne durpinę žemę, o rekomenduojama ph vertė yra 6 ir su geru drenažu, kas reiškia, kad geriau karduotes sodinti į vazonėlius su skylute dugne.

tikrasis storalapis (lot. crassula ovata) – vienas iš mieliausių ir man gražiausių augalų, stipriai konkuruojantis su trijuoste sansevjera. būtent storalapis ir yra tikrasis pinigų medis, o ne laimės medis, nors daugelis klaidingai pinigų medžiu vadina zamiokulką, kuris yra laimės medis. sukulentas storalapis yra gausialapis, o jų lapų forma primena monetas. pasirodo, storalapiai dar ir žydi, dažniausiai nuo rudens iki vasaros pradžios, bet kiek aš pats jų auginu, žydinčių dar nemačiau. kad storalapis pradėtų krauti žiedpumpurius, jį nuo rugpjūčio mėnesio reikia laikyti vėsioje, ~15 laipsnių šilumos, temperatūroje ir beveik sausai. augalas nėra žemas, užauga net iki 1,5 metro aukščio, jo vainikas nuo storų lapelių būna sunkus, todėl vazonas turi būti tvirtas, sunkus ir stabilus.

storalapius kaip niekad yra lengva prižiūrėti, statant net ir tiesioginiuose saulės spinduliuose, kurie puikiai jaučiasi tiek kambariuose, tiek ir šiltuoju sezonu išnešti į balkoną, kiemą ar sodą. tikrąją savo lapelių grožį atskleidžia tik gaunant pakankamai saulės spindulių. šio sukulento priežiūra itin paprasta, tai nėra reiklus augalas. laistyti reikia saikingai, statyti kur patogu ir gražu. nedalaistymas augalui nėra baisus, nes vandenį jis kaupia savo storuose lapeliuose, kurie nuo nedalaistymo iš apačios pradeda džiūti ir kirsti – tada augalą jau reikėti palieti vandeniu. storalapis nėra jautrus ir žemei, gerai auga tiek durpinėje, tiek ir kaktusams skirtoje žemėje, todėl galima sodinti į bet kokią dirvą. kad augalas stiebtųsi į viršų, o ne kerotų vainiką, aš apatinius lapelius nuskabau, kurie su nedideliais stiebeliais pasodinami į naują vazonėlį ir greitai prigyja.

baigiasi vasara, ateina ruduo, o su juo ir šlapiasis sezonas. nors vasara dar nesibaigė, po didelių karščių oras greitai atvėso iki 100% rudeninės aplinkos, nepraleidžiant dienos, kad nepalytų. balkono emigrantai jau muistosi nuo +15 laipsnių šilumos ir didelės drėgmės, todėl jau laikas galvoti apie jų importą į namus – pasileidėliai ir išdavikai pagaliau grįš namo, o kai kurie iš jų net vandens keliu. karduotė gavo pakankamą lietaus dozę, kad būtų pirmoji grįžtančiųjų sąraše – nei vandens nusenti, nei nupilti, todėl teks namie šilčiau džiūti ir ne mažiau kaip mėnesį-kitą negalvoti apie jos laistymą, o dabar trūksta tik laivelio.

mano taip mėgiamo ir „ausimis“ vadinamo augalo pavadinimas – trijuostė sansevjera (lot. sansevieria trifasciata, o lietuviškai – karduotė), kuris yra kilęs iš vakarų afrikos, nigerijos. dėl lapų formos ir aštrumo, augalas dar yra vadinamas gyvatės augalu (snake plant), o japonijoje – tigro uodega, o lietuvoje – uošvienės liežuviu. sansevjera yra agavinių (agavaceae) šeimos augalas, kuris gerai auga šiltomis ir sausomis sąlygomis prie beveik bet kokio apšvietimo, todėl dėl lengvos priežiūros yra plačiai auginama tiek butuose, tiek ir komercinėse patalpose.

priežiūra: vasario-kovo mėnesiai rekomenduojama persodinti, bet tai daryti nebūtina kiekvienais metais. šio augalo šaknys nėra gilios, todėl sansevjeros auginamos plačiuose, bet negiliuose vazonuose. dažnai laistant lapai pradeda pūti ir tokiu atveju reikia juos nukirpti ir laistyti rečiau. vienintelis būdas „ausis“ numarinti – perlaistymas, todėl jį galima laikyti beveik nemirtingu.

dauginimas vyksta lapais, kurie jau būna išleidę nedideles šaknis.

šis augalas nėra jautrus apšvietimui, puikiai auga esant mažam apšvietimui, geriausiai jaučiasi pavėsyje.

todėl su nedaugeliu saulės šviesos, atsargaus laistymu ir teisinga temperatūra, šis augalas švytės ir bus jūsų patalpų puošmena.