skrandis

kai pradedi periodiškai susidurti su maisto virškinimu, iš pradžių numoji į visa tai ranka, nes draugams ir aplinkiniams viskas tvarkoje – kemša aštrias picas užsigerdami coca-cola ar sprite ir laimingi sau gyvena. pirmas kartas nurašomas ant blogo maisto, t.y. seno, antras kartas ant atsitiktinio sutapimo, trečias – ant nuovargio ir pan. bet situacijai nesikeičiant tenka eiti pas medikus ryti žarną (endoskopinis skrandžio tyrimas) ir klausyti rezultatų, kurie tikrai negali būti man skirti. tiesa žiauri. diagnozė, išvados, rekomendacijos, prevencija ir gyvenimo būdo keitimas. aš mėgstu sakyti, kad

maistas yra vienas iš gyvenimo malonumų.

sunku kovoti su malonumais, nes taip jau yra, kad beveik viskas, kad teikia malonumą, yra žalinga (bet apie tai kitą kartą). maistas, gėrimai, dažnumas – trys pagrindiniai akcentai būti pripūstu pilvu ar jaustis žvaliai. su laiku prikimšto pilvo malonumą pakeičia saikingo maisto kiekio patalpinimas į skrandį ir gera savijauta, bet čia kelias netrumpas, nes aš vis dar valgau akimis. taigi va, tai ką mėgau, medikai pasakė šiukštu, o kai kuriuos gėrimus aš ir pats supratau, kad verčiau juos pamiršti savo valgiaraštyje.

  • coca-cola, originalas ar generikas, ar bet kuris kitas gazuotas limonadas, beveik visi jie man beprotiškai skanūs ir labai trokštami karštą vasaros dieną. gėrimas kaip gėrimas, jeigu ne 2 savybės – burbulai ir cukrus. burbulus dar galima nuvėdėti, bet su cukrais pašalinimu jau striuka. po varžybų ar ilgos treniruotės leidžiu sau atsigerti, nes jaučiu kad kraujyje būna nukritęs cukraus kiekis, bet tai iš esmės – cukrus yra blogis ir apie tai daug medžiagos internete.
  • mano taip mėgiama juoda arbata, ir ypač čefyras, neigiamai veikia skrandžio aplinką, todėl persiorientavau į lengvas arbatas, kartais net ir tą pačią juodą. stipri arbata yra stiprus dirgiklis, o taip atrodo neplautas juodos arbatos puodelis, tai galima tik nutuokti, kas darosi skrandyje:
  • man visada patikdavo pienas, ir kuo jis riebesnis, tuo man būdavo skanesnis. jeigu pirkdavau, tai ne silpnesnį kaip 3,2%. pusė litro pieno iš karto – būdavo vieni juokai. ir dabar taip galėčiau, bet prie to pusbutelio dar reikėtų pusdienio virškinimai, blogos savijautos ir išpūsto pilvo. ačiū, bet ne. be to, pienas yra gan kaloringas.
  • gazuotas mineralinis vanduo – kalis, magnis ir kiti mineralai, bet čia vėl burbulai pakiša koją. pradėjo rastis negazuoto mineralinio vandens, bet dėl neskanumo nevartoju.
  • obuolių sultys – visiška kalorijų bomba ir viena stikline sustoti neina.

ir dar stengiuosi laikyti šių taisyklių:

  • pavalgius iš karto negerti, išgėrus iš karto nevalgyti;
  • neprisigerti daug vienu metu;
  • nemaišyti skirtingų gėrimų vienu metu;
  • negerti prieš ar po vaisių vartojimo.

 

visi mes gerai žinome tėvelių ir senelių posakį „sugadinsi skrandį“, bet ar mes patys pagalvojame, kiek šiuose žodžiuose yra tiesos? valgant sūriai mes vienaip gadiname skrandį, o valgydami aštriai – dar kitaip, todėl man yra smalsu, kaip tas skrandis pas mus gadinasi. internete pilna pasvaisčiojimų apie skrandžio gadinimą, tik kad juose pasigendu bent vieno argumento, kaip tai gadinasi. na, ne gydytojas aš ir ne daktaras hausas, tai pasidalinsiu savo grynai žmogiškais asmeniniai pamąstymais, o ne medicininiais argumentais, susiduriant ir su stereotipais:

  • sakoma, kad pusryčiauti reikia 20% dienos maisto, t.y. kad būtų energijos sulaukti pietų. aš pusryčių nevalgau, nes jie mane varo ant puodo išsikrauti ir dar migdo, todėl po pusryčių aš būnu mažiau darbingas nei be jų, nes tada tik sėdi, virškini ir pūškuoji, nors maisto suvalgoma per juos nedaug suvalgoma. dėl šios priežasties aš pietauju anksčiau, apie 11 val., kad turėčiau kuo kvėpuoti kitą dienos dalį. ryte geriu daug arbatos ir to man užtenka – tokiame racione aš nematau skrandžio gadinimo, nes nėra kam jo gadinti;
  • greitas maisto rijimas apkrauna skrandį dideliu kiekiu neapdorotos-nesukramtytos medžiagos, todėl maistas skrandyje užsilaiko ilgiau, o skrandžiui reikia ilgiau padirbėti jį savo sultimis virškinant – ilgesnis skrandžio veiklos apkrovimas, todėl persivalgę mes dar ilgai jaučiame sunkumą;
  • girdėjau, kad dažnas valgymas mažais kiekiais yra sveika, bet jeigu žiūrint laike, ar tai ne tas pats, kas momentinis skrandžio užkrovimas didele porcija? čia pliusus matau tokius, kad maistas yra geriau įsisavinamas, o ne atsiduria tiesiojoje žarnoje, taip pat nėra virškinimo pikų – lengvai ir trumpai su pertraukėlėmis mes dorojame mums pateiktą žaliavą;
  • ne kiekvienas maistas yra greitai ir lengvai virškinamas, todėl nuo jo priklauso ir skrandžio darbo laikas – viena yra virškinti lašinius, o kita – obuolį. taip pat ne kiekvienas maistas yra ir sveikas, pvz.: odekolono gėrimas tikrai su laiku turėtų kokią opą įvaryti;
  • naktinis valgymas, kai organizmas jau nori miego ir pailsėti, jis dar turi užsiimti ir maisto virškinimu, kas dar ir organizmui neleidžia pailsėti;
  • per karšto maisto valgymas turbūt taip pat skrandžiui neprideda sveikatos.

vis tiek, matau, kad tai yra blogai ar gerai, bet nematau to kenkimo be didesnio krūvio – įdomu būtų sužinoti, kaip mityba ir gyvenimo būdas veikai pačio skrandžio funkcijas – silpsta, atsiranda uždegimai, kyla rūgštingumas ar pan.