Skip to content

Žyma: studijos

girtas sportas

žinote, ir aš buvau studentas. kadaise tada dar kauno arena veikė, o mes girti galėjome šlaistytis žaliakalnio parke. dabar nepasakysiu, ar buvo tada privalomas sportinis interesas dėl suminės kreditų suvestinės, bet mes ėjome į lietuvos kūno kultūros stadiono sporto salę kažką paveikti. žinau tiksliai, kad mums niekas nieko nerodė ir nieko nemokino, galėjome individualiai pasisiusti, nes toje landynėje sporto nebuvo. slogi tada buvo aplinka, bet ir mes buvome studentai be reikalavimų, ne vietiniai, ne kavianski – kuršėnai, jurbarkas ir berods klaipėda tikrai. tada mes buvome be aukštojo išsilavinimo, todėl nesiteisindamas galiu mus pateisinti. kaip ten buvo nepasakysiu, bet kažkas mus paprotino, jog alaus išgėrus labai gerai raumuo auga, tai mes ir nekvestionavome šios minties. vienas kitas alaus butelis persirengimo belangėje  buvo atskaitos taškas štangos stumdymui. po poros savaičių prižiūrintis netreniruojantis treneris pradėjo į mus kreivai žiūrėti ir savo uoslę raukyti, iš ko mes supratome, kad buvome demaskuoti. vidutinė sportininko karjeros eiga.

įskaitą gavome, po kurios baigėsi sportinis išgėrimas su hanteliais ir štanga. perėjome į kitą alkoholio lygą.

2 Comments

@kaunas: čeburekas niam niam

kaunas. jau kuris laikas ten/čia nebuvau. kažkiek spėjau pasiilgti. važiavimas 7-o numerio troleibusu, kuriuo į bendrabutį važiuodavau, 13 ir 14 būdavo dažnas susisiekimo tarpininkas tarp fakultetų pastatų, esančiuose skirtingose miesto vietose, tik vienkartinis bilietėlis dabar kainuoja 0.90 lt, o stoties čeburekas – 2.20 lt. čeburekams jiems sunku. kadaise konkuravę su cepelinais, dabar jau juos beveik išstūmė kebabai. smagiai čeburekai garuoja prie -20, o pardav4jos-bobutės tokios pačios šmaikščios. nė iš tolo kebabams to nepatirti. čeburekas patiko, nors nostalgijos jam nejaučiu – skanu, miela ir kažkiek keista – neįtikimas grįžimas į praeitį.

nemielas man šį kartą buvo universitetas – aplinkiniai pikti, abejingi. mačiau apsimetusių manęs nematančių ir nepažįstančių, toks buvau ir aš – nenorėjau nieko matyti ir girdėti. tikslas buvo kuo greičiau baigti savo tikslingą vizitą ir dumti atgal, nes čia šalta, o ir aš gan senai čia besilankęs.

kone vienintelis šiltas dalykas – radiatorius, ant kurio, sėdėdamas ant palangės, gerą pusvalandį šildžiausi sušalusias kojas. neįvertinau tokio šalčio, neįvertinau ir tai, kad važiuojant iš vilniaus į kauną mikriuke šilumos bus tiek pat, kiek ir lauke, tik vėjas nulis m/s.

smagu buvo aplankyti, pamatyti, prisiminti. tai šildė. nors supratau, kad nutolau ir tolstu toliau. nuo kauno, nuo praeities.

7 Comments

informacija klaidingam sprendimui priimti

1-adieninėje paskaitoje dūmojau apie informacijos kiekį sprendimui priimti. leidau sau įsijausti į šią situaciją, kaip mes lygioje vietoje galime suklupti ir priimti visai netinkamą sprendimą, kai apie kitus variantus net minčių nekyla, nes jie mums atrodo tiesiog utopiniai. 2 realūs pavyzdžiai iš ne dviejų gyvenimo sprendimo priėmimo situacijų.

  1. vyksta paskaita ir jai įpusėjant norisi turėti teisėtą pertrauką kojoms pramankštinti, karšto skysčio šlakelį į burną įmesti. dauguma nubalsuoja, kad pertraukos nereikia daryti ir dėstytojas toliau tęsia savo švietėjišką misiją. dėstytojas rimtas, griežtas ir reiklus savo studentams, prie to pačio ir statusą universitete turintis. studentas atsistoja ir išeina iš auditorijos ir po kurio laiko grįžta. kandi dėstytojo replika studentui pavymui su moralu, kas iš tokių studentų gali gautis, kurie net be pertraukos negali išsėdėti ir išklausyti tokių svarbių gyvenimo pamatų statymui prilyginamų žinių. studento atsakas: atleiskite, dėstytojau, ar galėtumėte kitą kartą man padėti insuliną susileisti?
  2. įmonė, naudodama gan seną informacinę technologiją, savais resursais jau keletą metų savo poreikiams kuria programinę įrangą ir jai užbaigti reikia dar bent 1-2 metų. ji šventai tiki jos ateitimi, bet tuo netiki išoriniai informacinių technologijų ekspertai, kurie moja ranka sakydami, kad tai tik laiko, išteklių ir pinigų švaistymas vėjais, produktas be ateities. it specialistų nuomonės, matyt, nekeistų tai, kad kuriamas produktas yra unikalus, specifinis ir nišinis, bet ar nuomonę pakeistų tai, kad jis kuriamas ne tik įmonės reikmėms, bet ir pardavimui išorei ir ne tik lietuvos rinkai, nes tokios funkcionalumo produktas yra labai paklausus.

nereikia būti vadovu namie, darbe ar troleibuso vairuotojui, kad suprasti, jog yra primesta priimti sprendimus, kaip kad teka gyvenimo upė. netylėkime, ištieskime ranką tiems, kurie mano kitaip.

2 Comments

ko vertas ism ir bmi?

praeitą savaitę rašiau apie pasaulinį aukštųjų mokslo įstaigų vertinimą, o šiandien mintis užkliuvo už brangiųjų lietuvos grandų, visaip išliaupsintų, o mano asmenine nuomone skirtų „neįgalių“ super-duper vadovų pinigams įsisavinti – ism vadybos ir ekonomikos universitetas bei baltic management institute, aka bmi. dar gerai pamenu ism reklamines kampanijas apie tarptautinę magistrantūrą, kai gauni ne tik lietuvos diplomą, bet ir bi norwegian school of management popiergalį. todėl atnaujinau lietuvos universitetų sąrašą, į jį įtraukdamas ism, bi norwegian school of management, o bmi visai sąraše nėra – matyt dėl per aukšto statuso. tai ko gi vertos ism ir bmi studijos? žiūrime ką turime:

  • ism pasaulinis reitingas yra 6847, kai mykolo romerio universitetas užima 2973 vietą, palyginimui vilniaus kolegijos vieta – 6117;
  • ism partneris norvegijos bi norwegian school of management užima 1508 vietą, kai tuo tarpu už jį aukščiau yra vdu su 1348 vieta, o žemiau šiaulių universitetas – 1950 vieta;
  • bmi vertinime visai nerastas.

kaip atrodo visų lietuvos aukštųjų mokyklų išsidėstymas, galima rasti čia. nežinau, kaip kitiems, bet man natūraliai kyla tokie klausimai:

  • kam mokėti nemažus pinigus už tokių įstaigų mokslą?
  • kokia jų mokymo kokybė? – net ir „paprasti“ lietuvos universitetai savo krepšelyje turi dalykų anglų kalba dėstomų ne lietuvos specialistų;
  • ar verta vien dėl anglų kalbos mokytis ism ar bmi? – o gal čia taip pat tik mitas, kad dauguma dalykų pas juos dėstoma anglų kalba ir ne lietuvos specialistų?
  • kokia nauda iš norvegiško diplomo, jeigu jo toks lygis? – ar lietuviams reikia tik pasimaivyti nevietiniu popieriu, nesvarbu, kad jo vertė yra abejotina?

žinoma, visada galima ginčytis, kokiais kriterijais buvo remiamasi šiame vertinime, o gal verčiau pagalvoti, kurią mokymosi įstaigą pasirinkti savo paties tobulėjimui?

16 Comments

mokslo lygis lietuvoje pasauliniu matavimu

liepos mėnesį buvo atnaujintas pasaulio aukštųjų mokymo įstaigų (universitetų) pasaulinis reitingas. pirmąsias vietas laimėjo jav, ką parodo ir top 200 universitetų pasiskirstymas pagal žemynus:

lietuva savo vertinimu patenka į pirmąjį tūkstantį, o iš viso buvo vertinta daugiau kaip 20.000 mokymo įstaigų. lietuvą lyginant su latvija ir lenkija mes atrodome gana padoriai – už lenkiją beveik 200 pozicijų atsiliekame, o latviją panašiu pozicijų kiekiu lenkiame. estija mus ženkliai – aukščiausiai jų įvertinto universiteto pozicija net 187. geriausiai įvertintas lietuvos universitetas yra kauno technologijos universitetas (ktu) ir užima 803-ią vietą. nuo ktu 81 pozicija atsilieka vilniaus universitetas (vu), o trečiasis – vilniaus gedimino technikos universitetas (vgtu). šiaulių universitetas lenkia klaipėdos universitetą ir kai kam tai atrodo keista, o vilniaus pedagoginis universitetas su mykolo romerio universitetu velkasi gale. palyginimui pateikiu ir lietuvos kaimynų bei lietuvių pamėgtų šalių geriausių universitetų palyginimą.

8 Comments