Skip to content

Žyma: sveikata

bėgimo stovykla chamonix (1)

prieš metus pabandžius slides, šiais metais sausis default jau buvo rezervuotas kalnams. kalnams! daug trepsėjimo kur slysti ir dar daugiau veiksmo dėl logistikos, kol galiausiai laimėjo šamoni (angl. chamonix) su monblanu, prancūzijoje. skrydis lėktuvu į ženevą su persėdimu varšuvoje, po to valanda autobusu iki vietos, ale lietuviškos palangos. nors atvykau su slidinėjimo apranga, kol kas ji tyliai rūko kamputyje, nes visa tai – tik maskuotė trail bėgimo stovyklai ir ne bet kokiai, o kalnuose! nors visa ši avantiūra ne laiku ir nevietoje, nes dieną prieš dar gėriau antibiotikus, bet antrą kartą per savaitę neišskristi negeras trend’as, o ir į orą išskridusiems bilietams pinigų gaila.

kėliausi 4 val. ryto, skrydis, persėdimas, vėl skrydis, kratymasis autobusu ir per pietus final destination – jaučiausi žiauriai iš veido iškritęs, tad užmigau tik pro duris į triobą įžengęs. kaip dažniausiai per pietus – valandai. nors daugiau miego nepakenktų, bet reikia rengtis bėgimo aprangą, kol naktis neatėjo. track’as paruoštas, kaip vėliau supratau – per dėm optimistinis su niekingai 1300m vertikalaus sukilimo, bet juk taip gyventi linksmiau. su navigaciniai grybavimais ir nuklydimais, kalną pribėgau tik po 50min., tad tokiam sukilimui jau nelabai liko laiko, kaip ir mano maitinimosi atsargos buvo ribotai paskaičiuotos. prabėgau kiek leido laikas ir tuo džiaugiausi, nes po pusvalandžio trepsėjimo į kalną kojų pėdų priekinė dalis taip įsiskaudo, kad jau svajojau kada aš suksiuos atgal ir bėgsiu namo. nors paskutiniu metu daug laiko praleisdavau sapieginėje, bet ji nė iš tolo neprilygsta nuosekliam bėgimui į kalną, nes mūsuose mes galime nemažai surinkti sukilimo, bet tik su dažnais pakilimais ir nusileidimais, kur kojų vieni raumenys pailsi bėgdami į kalną, o kiti – į pakalnę. grįžtant bėgant nuo kalno prasidėjo kiti malonumai, kurie bėgimo metu nesijautė, bet žinojau, kad sekančią dieną keturgalviai raumenys dainuos, bet tai tik rytoj, o dabar aš noriu namo!

tą pirmą dieną susipakavau į nepilnas 2val. su beveik 600m sukilimo, kilometrų kiekis čia jau neesmė. strava tik nusikeikė „extreme suffer score“ su 185 taškais. diena veltui nepraėjo, apšilimas kitos dienos 1000m sukilimui padarytas. slidžių galvoje nė kvapo.

diena 2

3 Comments

rytinė ir vakarinė motyvacijos

amžina dilema reikia to ar nereikia, kai gyvename pagundų pilname pasaulyje. sezono metu, kai minu dviratį, visas dėmesys būna skirtas pagrindinei sporto šakai, o kai šis sezonas baigėsi ir baigėsi su traumomis, tam tikrus dalykus esu priverstas daryti – tai mankštos. matomai, tai yra pati nemėgstamiausia veikla, žinoma, po rytinio kėlimosi į darbą. dabar stipriai minti nereikia, tai laikas kitam fiziniam aktyvumui, kurio į sezono pabaigą vis labiau pasiilgstu, o ir kojoms bei gi galvai reikia nuo dviračio pailsėti, nes nieko neveikti yra be galo sunki užduotis.

ruduo-žiema yra poilsio ir kitų raumenų stiprinimo metas, t.y. pasiruošimas sekančiam sezonui. šiais metais man dar prisidėjo tempimai, mankštos ir pratimai nugaros raumenims stiprinti bei įvairiam disbalansui gydyti. aš mielu noru tų mankštų nedaryčiau, bet jeigu nedarysiu, pavasarį su dviračiu neišvažiuosiu, o tai jau argumentas. stiprus ir neginčijamas. vieną dieną kažką darau, kitą kažką kitką, po to galų suvesti neina, o žiūrėk mankštelės jau ir nedarytos savaitę. aiškinti nereikia, suprantu ir pats – negerai.

taigi va, radau motyvacinę priemonę prisiversti nepamiršti (beje, priminimai telefone nepadeda). štai taip ji atrodo:

ant durų, kurių nepraeiti negaliu, pakabinau lentelę, kurią kas kartą pildau ir kurios nepastebėti neina. rytai turi savo veiklas, kaip vakarai – savąsias. stengiuosi, kad nebūtų 2 ar daugiau dienų nepadarytų „pagrindinių“ veiklų. o kaip gaunasi matosi paveiksliuke. dabar lentelę šiek tiek pakoregavau, kažką išėmiau, kažką pridėjau. tikiuosi, kad ši motyvacinė priemonė, dar veiks mane kurį laiką.

2 Comments

taisyklingas sėdėjimas: ką daryti ir ko nedaryti

klaidinga yra galvoti, kad yra tik vienas sprendimas mūsų problemoms gydyti, kai dažniausiai reikia bent 2-jų ar daugiau priemonių norimam rezultatui pasiekti. anksčiau rašiau apie ergonominę varier kėdę, kuri iš tiesų man patinka ir iki šiol aš ją naudoju, bet naudojant ilgesnį laiką atsiranda „šalutinis poveikis“, kurio aš anksčiau nebuvau įvertinęs. šioje situacijoje puikiai tinka dietologų pasakymas, kad maistas turi būti įvairus. mes esame linkę prie visko adaptuotis, todėl su laiku vaistu laikytas sprendimas nebūna toks veiksmingas ir netgi turi šalutinių ydų, kuriomis aš, iš savo patirties, ir pasidalinsiu.

pasakymas, kad norime taisyklingai sėdėti, nėra tikslas pats iš savęs, nes šiuose žodžiuose nėra motyvacijos. tik motyvacija gali mums imti įvairių priemonių kažką keisti, todėl tikslas turėtų būti įvardintas kaip „tiesi nugara“, „nugaros skausmų sumažinimas“ ir t.t. o kad keisti reikės – tai jau faktas.

  • paprastą kėdę pakeisti ergonomine buvo vykęs sprendimas, bet nepakankamas. gan greitai sėdėjimas ant varier kėdės tapo vienu malonumo ir nekeldavo jokio nepatogumo. aš atradau keletą sėdėjimo pozicijų, nes viena būdavo per daug nuobodi ir kartais įkyri. standartinė, sūpynių, pozicija, ir paprastos kėdės, kai kojomis remiuosi žemę. 2 pozicijos – jau neviena ir tas gerai, bet per keletą sėdėjimo metų pastebėjau, kad pas mane nuo sėdėjimo vieni kojų raumenys sutrumpėję, o kiti – pailgėję, o tai jau nėra gerai, nes turi būti balansas. taip, nugarai viskas gerai, bet šalutinis poveikis atsirado kojoms, kurį reikėjo spręsti.
  • o sprendimas buvo – didelis pripučiamas kamuolys, kuo didesnis, tuo patogiau sėdėti. sėdėjimas ant kamuolio lavina lygsvarą, o ir sėdėjimo pozicija nėra sulenktomis kojomis. priklausomai nuo darbe naudojamos aprangos, sėdėti ant kamuolio galima ir kojomis neliečiant žemės. kamuolys, kaip ir ergonominė kėdutė, neturi porankių, todėl nugarai tas yra sveika. bet svarbiausias momentas yra ne kėdutės pakeitimas kamuoliu, bet pakaitomis abiejų naudojimas – dabar aš vieną savaitę sėdžiu ant kėdutės, o kitą – ant kamuolio. nenustebčiau, jeigu ateityje dar ir 3-ia sėdėjimo priemonė atsiras. darbe sėdėti ant standartinės kėdės man nesinori, nes visur aplinkui vien tik jos – namie, kavinėje, automobilyje.
  • grįžtant apie raumenų sutrumpėjimą ir pailgėjimą, kitas mano labai rekomenduojama priemonė yra keisti sėdėjimo vietą, ypač jeigu sėdima šonu į duris. nuo ilgalaikio tokio sėdėjimo mūsų kaklo raumenys taip pat adaptuojasi, todėl kaklo pasukimas į priešingą nei durys pusė turi mažesnę eigą, t.y. mažiau pasisuka. ir visa tai nuo ilgalaikio sėdėjimo. todėl kas 1-2 metus stengiuosi pakeisti darbinio stalo padėtį taip, kad į duris sėdėčiau priešinga nei prieš tai veido puse.

mes visi siekiame turėti tiesią nugarą ir taisyklingai sėdėti, bet vienos priemonės, dažniausiai, tam nepakanka, o jeigu ir pakanka, atsiranda anksčiau nenumatytų ir neįvertintų savybių, su kuriomis taip pat reikia užsiimti. namie taikomos priemonės yra per trumpos ir aplinkui per daug demotyvuojančių veiksnių, todėl darbas – puiki aplinka tokiems sprendimams realizuoti.

2 Comments

gydausi nuo gripo, peršalimo ir pagirių

simptomai visų panašūs – skaudanti galva, silpnos kojos ir nenoras eiti į darbą, o pažiūrėjus pro langą ima krėsti drebulys. kaip visada tos pačios mintys kur mano protas buvo vakare, kai ryte jau šaukštai po pietų. vakarinis arbatos kaušas su medumi ir viltimi, kad ryte bus geriau nei praeitą kartą, paguldo ant menčių jau tą pačią dieną, kai reikės anksti keltis. o būna tokių rytų, kai galva blaivi, bet turinys verdantis – nieko gero nežadanti aukštesnė nei įprastai temperatūra, o kaulų laužymas objektyviai sako viena – čia ilgam.

su laiku ateina patirtis ir nuojauta, kada tie džiaugsmai jau artėja. tada išmoksti dėti visas pastangas tam išvengti, kai mintys sukasi tik apie tą brangų ir prarastą laiką sergant. mano veiksmai būna tokie:

  • arbatos, arbatos ir dar kartą arbatos. galima ir vandens, gal net ir geriau, bet vanduo šaltas ir nuo jo greitai atšimpa liežuvis. vandenį sunku normuoti, o vėsdama arbata gurkšnojama po truputį ir kas kartą galima pasidaryti vis kitokios arbatos. saikingai medus yra yra gerai. galima gerti ir kisielių, bet tai geriau daryti per kalėdas.
  • antras dalykas – imuniteto stiprinimas. dabar daug ligų, kurioms reikia laiko, o ne antibiotikų. tokie jau tie virusai. vitaminas c visada geras ir pigus dalykas, kuriuo galima nesaikingai piktnaudžiauti, tik šį kartą žaidimui su tabletėms nėra laiko. net ir 1 gramas ar daugiau nepadės, bet 2 ampulės į veną per dieną daro stebuklus, o jeigu kartu dar puslitris fiziologinio tirpalo su gliukoze, tai akys pradeda regėti naujas spalvas, o po keletos dienų savęs jau neina atpažinti – eina sau kokia gera savijauta būna.
  • miegoti naktį, per pietus, po darbo ir prieš naktį – reikia laiko regeneraciniams procesams ir smegenų ląstelėms nuo veiklos atitrūkti. kūnas prašosi poilsio kurį mes privalome suteikti.

2 Comments

įdomi įvykių eiga

po nidos klimato praėjo savaitė ir viena diena, kai visą tą laiką užsiimu tuo, apie ką net galvoti nenorėčiau. kaip lavinti kantrybę aš jau žinau, o kaip aštrinti abejingumą dar esu paieškose, nes vienas mūšyje ne karys. aš gyvenu sveikatai kenksmingoje terpėje, kuri pilna pagundų ir kurioje kefyro deficitas. jaučiuosi lyg landšafto dizaineris, bandantis suderinti šaldančius įvairiaspalvius skysčius su kieta konsistencija mažame pavidale man dar nematytos formos. arsenalas dar neišsemtas ir turi potencialo improvizacijai. mano palėpėje tvenkiasi cholesterolio pilni debesys, kurių negaliu išvėdinti, nes negaliu individualiai su savimi pabūti ir sudėlioti veiksmų plano. sunku būti neįgaliam, kai negalia varžo minčių laisvę.

sėdžiu skaudančia koja ir skaitau knygą apie bėgimą. štai taip.

2 Comments