sveikatas

netikėtai ir nelauktai tapau šlubu ir laiko skleistinėje teigiamų pokyčių beveik nesimatė, todėl reikėjo imtis priemonių tam spręsti ne tik pasyviai gulint ant sofkutės. pradžiai apie priešistorę. rugsėjo mėn. 29 dieną panevėžyje dalyvavau duatlono varžybose, po kurių kojos nestreikavo, nemaudė ir neskaudėjo. kitą dieną po varžybų lengvu žingsneliu prabėgau „atsibėgimą“, po kurio buvo labai silpna užuomina vienai kojai prie čiurnos. dienos pertrauka visiems sportams, savijauta gera. 3-ia diena po varžybų buvo paskirta bėgimui, kuris man apkarto, nes bėgant paskutinius kilometrus koja su užuomina tiesiog įsiskaudo – nebuvo nei griuvimo, nei nikstelėjimo ar patempimo. po bėgimo jau pradėjau šlubuoti, o išorinė kojos vieta ties čiurna ištino. man ne pirmas kartas, vakarinio ištinimo ryte visiškai nebūna, bet tai būdavo su sąnariais. su čiurna aš pasikankinau – nei sekantis rytas, nei ateinančios dienos situacijos nekeitė – koja skaudamoje vietoje buvo ištinusi, o vaikščioti galėjau tik šlubuodamas. gerai, kad minant pedalus skausmo beveik nesijautė, bet krūvio didinimas kojai atsiliepdavo, todėl dviratį tam laikui pastačiau kiek toliau nuo savo akiračio. skausmas buvo gan įkyrus ir gan stipriai koncentruotas pėdos kulne, nes stojantis ant kulno skausmas padidėdavo. kojos visa pėda ties kauliuku iki pirštų buvo sutinusi ir liečiant skaudėdavo gan didelį plotą, bet tik išorinėje pusėje, vidinės pusės neskaudėdavo. dabar gerai nepamenu kurios kojos, bet vaikystėje žaidžiant krepšinį buvau patyręs traumą, kai buvau labai stipriai pasitempęs raiščius, galbūt tai ta pati koja.

taip pasikankinau savaitę – jokio pagerėjimo. skaudamos vietos tepimas fastum gel ir dolobene tepalais (tai, ką radau namie) taip pat nebuvo efektingi. kitos savaitės pabaigoje teko vykti pas specialistą apžiūrai.ortopedas-traumatologas paminkė, pasukiojo mano pėdą, rankomis spaudė skaudamą vietą ir aplink ją. po medikų apžiūros, štai ką aš išgirdau:

  • patempti raiščiai;
  • skausmo priežastis – didelis krūvis. spėju, kad duatlono bėgimas atkratė mano koją;
  • patarė koją „pasišildyti“;
  • jeigu po fizioterapijos situacija nepasikeis, reikės daryti magnetinio rezonanso tyrimą (mrt).

kadangi 2 savaitės šlubavimo man buvo kone mirtis, tad teko koją nešti „šildymo“ procedūroms. iš tiesų, šildymo ten nebuvo, buvo tik gydymas magnetinio lauko terapija veikiant žemo dažnio pulsuojančiu magnetiniu lauku, t.y. gydymas bemer 3000 slt įrenginiu. pasirodo, kad jis raudonojo spektro šviesą derina su pulsuojančiu magnetiniu lauku ir taip veikia organizmo ląstelių membranų molekulines ir submolekulines struktūras ir pagerina jų funkcionavimą. pradžioje į visą šį mokslinį kratinį aš žiūrėjau skeptiškai, bet blogiau būti tikrai negalėjo.

procedūra labai paprasta – bemer 3000 slt įrenginiui nustatomas šviesos srauto ir elektromagnetinio lauko intensyvumo derinys ir veikimo laikas. pirmoji procedūra buvo gal 5-iomis minutėmis trumpesnė, o kitos – po 21 minutę. kitą dieną po pirmosios procedūros buvo tokia mintis, kad lyg ir šiek tiek geriau, bet po kitų „šildymų“ situacija nesikeitė. šios procedūros trukmė – 10 seansų. po 6-ojo apsilankymo sekančios dienos rytas buvo kur kas šviesesnis, nes koją skaudėjo kur kas mažiau. dar po 2-jų apsilankymo jis beveik išnyko ir liko tik nežymus maudimas.

galvoje vis sukasi mintis, kad negydoma sloga dingsta po 7 dienų, o gydoma – po savaitės, bet ši fizioterapinė priemonė su bemer terapija mane pastatė ant abiejų kojų.