tauta

velykos buvo sutiktos namie, su namiškiais, šiauliuose, kaip visada. kaip visada turiu ten ir savo asmeninę patalynę, kuri emigravusi iš didžiosios britanijos (žr. prisegtą paveiksliuką). tie giminaičiai, kurie dabar gyvena airijoje, nemanau, kad grįš gyventi į lietuvą, turbūt kaip ir dauguma lietuvos emigrantų. aš viliuosi,kad klystu, bet emigrantai ir patys gerai supranta, o ir skaičiuoti pramokę – sugeba įvertinti pragyvenimo sąlygas ten ir čia. iš lietuvos nauda yra dviejuose dalykuose: kalba ir pigios cigaretės. nors geriau jau anglų kalba mokyklose būtų buvusi pagrindinė. nepamirštame giminaičių – manais į tabako gaminius siunčiame jiems tai, kas net mums namuose gyvenant ir mūsų kainomis matuojant atrodo pigu – drabužiai, avalynė, ir daug ko mums reikia kasdieniame pilnaverčiame gyvenime. daiktai emigruoja į lietuvą, o džiugina, kad ne visi jie kinietiški – lyg kokie okupantai po visą pasaulį.

procesas čia ypač lengvas – iš pradžių vienas emigruoja, po to kita pusė, jeigu antros lietuviškos tautybės pusės išvykus nesiseka surasta. nors aplinkui savo bendruomenės ne visada būna daug, bet vietinių, turkų, lenkų ir rusų kilmės atstovų būna apstu, t.y. užmokesčio dempinguotųjų. galbūt atrodys keista, bet manau, kad 2-jų skirtingų rasių arba tautų žmonių bendravime geriau nemokėti vienas kito kalbos ir gyventi nei vieno, nei kito gimtajame krašte, kad išvengti bereikalingų ginčių, kurie gali kilti gyvenant vieno iš poros gimtinėje:

  • lenkai, rusai – diskusijos ir ginčai kas yra okupantai ir tikrieji lietuvos gyventojai, protėviai;
  • kokia kalba kalbėti šeimoje, kokia kalba žiūrėti televizijos kanalus;
  • kokiais papročiais gyventi, kaip elgtis vienam arba kitam nuvykus pas kito tėvus;
  • religija – krikščionis, ateistas, pravoslavas ar dar kas nors;
  • asmeninės ambicijos – kiekvienas auklėtas pagal savo kultūrinius papročius;
  • diskriminacijos klausimai.

turbūt geriausia mišrioms poroms gyventi nė vieno iš jų gimtajame krašte – kuo toliau nuo visų giminių, pamokslų, mokymų ir patiems kurti savo ir savo šeimos ateitį.

tuo metu, kai darželių auklėtojos kovoja dėl kelių skatikų, o lietuvos premjeras andrius kubilius palaiko siūlymą dėl valstybinių institucijų atlyginimų subordinacijos, kai tuo tarpu estai varvina seiles į kaimynų suomių atlyginimus, o viskas prasidėjo nuo ignalinos atominės elektrinės. skirtumai žvėriški. grįžtant prie vieno iš aukščiau paminėtų straipsnių, lietuvos bankas nėra valstybinė įstaiga, nors jo tiksluose  parašyta:

Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.

o valdybos pirmininko skyrimas ir atskaitomybė yra:

Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.

tai kaip tada lietuvos bankas  nepriklauso vyriausybei, bet vyriausybė (seimas) skiria lietuvos banko pirmininką?

wikipedia apie valstybines įmones sako:

Įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Valstybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „VĮ“. Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

reziumė: vis tik būdama valstybine pagal savo kapitalą, valdymą, tikslus ir atskaitomybę, dar nereiškia kad ta įmonė yra „valstybinė“.