tendencija

keletas sarkastiškų pastebėjimų apie lyčių vairavimo ypatumus, priežastis ir elgsenos pobūdį:

moterys:

  • turbūt daugelis vyrų 1-oje vietoje pagalvos apie tą patį, bet tai taip pat yra viena iš sekso padėčių ir būdinga moterims;
  • patogu dažytis lūpas, o kadangi namie ruošiantis į darbą ryte poros valandų neužtenka, tenka tai daryti vairuojant;
  • pasidažius lūpas pamiršta užsičiaupti, nes atėjo blakstienų dažymo eilė;
  • ar plaukų spalva čia turi kokią nors įtaką?
  • geresnis smegenų (!) aprūpinimas deguonimi;
  • todėl, kad jų vairavimo mokytojai buvo vyrai;
  • kad labiau patiktų vyrams, nes toks tokį traukia;
  • moteriška logika nepaaiškinama blaivaus proto.

vyrai:

  • ne visuose automobiliuose yra numatytos posūkių svirtelės, ypač bmw markės automobiliuose;
  • tikri džigitai posūkių nerodo;
  • įjungtos priešrūkinės šviesos ne rūko metu ir nerodomi posūkiai kai jų reikia, tiesiogiai proporcinga vairuotojų penio dydžiui, t.y. tuo jis tokiais atvejais yra trumpesnis (ši statistika ne mano surinkta, remiuosi daugumos mano sutiktų internautų atsiliepimais, o iš kur jie tokią statistiką ima – nežinau);
  • dauguma su tokiomis šviesomis net dieną nemato, todėl atitinkamoms įstaigoms reikėtų susirūpinti esamų ir naujų vairuotojų regėjimu;
  • jiems patinka dažniau keisti priešrūkinių lempų lemputės, galbūt tai jų hobis arba silpnybė;
  • jie nežino, kaip tas šviesas išjungti;
  • o kam reikia rodyti posūkius?
  • tai yra vienas iš ne tik išsižiojusių vairuotojų moterų viliojimo būdų;
  • vakarais miestuose praretinus veikiančius gatvių apšvietimo stulpus jie taip stengiasi kompensuoti gatvių apšvietimą.

p.s. nieko asmeniška

internetinis dienoraštis, arba kitaip – blog’as, asmeninės nuomonės išsakymas, saviraiškos priemonė, kuri nebūtinai turi ar privalo būti skaitoma. vis tik tai dienoraštis, su cenzūra. įvertinus ankstesnius laikus, internetinis dienoraštis asmeninių buvo nuomonių išsakymo terpė, skirta išgirsti ir pamatyti jų autorius kitaip, su jais artimiau susipažinti, juos pažinti, išgirsti kitų sakomas mintis ir sau pasiimti tai, ką mes galime laikyti naudinga. buvo, o kas blog’as yra dabar?

  • gyvenimo segmentavimas į kategorijas, kas neretai visiškai nieko bendra neturi su asmeniniu gyvenimu. blog’ai tapo žiniasklaida. nedaugeliui žmonių bus įdomu skaityti apie viską vienoje vietoje, juo labiau ne apie skaitytoją supančią visuomenę ar socialinį gyvenimą, nes asmeniniai blog’erio išgyvenimai arba kasdieniai jo pojūčiai kaip ir niekam neįdomūs. pavyzdžių toli ieškoti nereikia – ministro blog’as. vargu bau ar kas skaitytų jo dienoraštį, jeigu jis rašytų kaip ryte vedžiojo šunį po pievelę arba kaip vežė vaikus į mokyklą (iš tiesų aš nežinau, ar jis turi šunį ar vaikų). priėmus prielaidą, kad toks dienoraštis yra pilnavertis, man tiesiog tokio žmogaus gaila, nes be darbo jis nieko neturi ką pasakyti, nors apie savo darbo specifiką jis nusimano. gaila kaip žmogaus, kuris neturi asmeninio gyvenimo už darbo ribų.
  • blog’ai mutavo iš dienoraščių į internetines svetaines pagal savo turinį – marketingas, politika, gyvūnai, kas, mano asmenine nuomone, yra arba verslas, arba populizmas.
  • verslo šaka – internetiniai dienoraščiai pilni reklaminių skydelių – kam save apgaudinėti, jeigu į dieną atsiranda keli lankytojai, kurie paspaudžia tą reklamą ir per dieną surenki keliasdešimt centų ar gal net litą, o norint gauti tą išmoką reikia metus laukti, kol bus pasiekta minimali išmokos suma. jeigu tai ir verslas, tada jis yra šūdinas, nes kaštai ir laiko sąnaudos prieš tokiu pinigus yra nepamatuojamos.
  • populizmas – rašau ko reikia, pasirenku populiarią kryptį, renkuosi rss prenumeratorius ir tikiuos kažko – pripažinimo, įvertinimo, laurų, puikybės, o gal dar kažko? tame sąraše nėra natūralaus gerumo būti savimi ir rašyti ką tik nori. šiandien ir aš save už rankos pagavau – sumažėjo bbzn rss prenumeratorių kiekis ir aš nusiminiau. pagalvojau ir pats nustebau, kad taip pasielgiau – aš tai rašau sau ir tame jaučiu malonumą, nesvarbu kokia tema, populiari ar niekam be manęs neįdomi. praeitą semestrą per elektroninės komercijos ir irt infrastruktūros paskaitą dėstytojas iš blog’us rašančiųjų paklausė, kam mes tai darome. mano natūralus ir greitas atsakymas buvo – sau. natūralus „aš“.
  • paslėpta reklama, kita verslo šaka. dienoraščiuose pasitaiko tokių temų pasirinkta kryptimi, kur gali įtarti, kad tai paslėpta reklama toje srityje dirbančios įmonės, svetainės ar produkto, taip pat backlink’ų palikimas, pagerank kėlimas ir seo sprendimai, kurie patys iš savęs nėra straipsnio autoriaus pasaulio suvokimo dalis. dažniausiai.
  • provokacija – bulvarinis rašymas padidinti pigių lankytojų srautą. nieko asmeniška.
  • multiblog’as – daugiau nei vieno autoriaus mintys, bet jos segmentuotos, griežtai pagal „dienoraščio“ temą, kotegorizuotas bandos jausmas.
  • asmeniškumo praradimas – viskas, kas aukščiau aprašyta, nėra susiję su pilnos asmeninės nuomonės išraiška skaitytojo nuomonei apie autorių susidaryti. jeigu autorius rašo ne visomis temomis, pvz.: tik apie fotografiją, mes galėsime susidaryti nuomonę tik apie jį, kaip fotografą – gerą, blogą ar tiesiog nevykusį. nors dabartinės svetainės nuo internetinių dienoraščių ir nedaug kuom skiriasi – abi leidžia rašyti komentarus, vis tik blog’as tokiais atvejais – piktnaudžiavimas aplinka ir mados vaikymasis. atsiranda tendencija įmonių svetaines talpinti socialiniuose tinkluose, o apie naujienas čiulbėti, kai pagrindinis tikslas yra auditorijos pritraukimas, t.y. galimybė daugiau uždirbti.

turbūt kad aš liksiu nepopuliariu rašydamas koks šaltas šiandien vėjas, kaip aš važiavau dviračiu, ką mačiau mieste ir kaip bandau taisyti savo sveikatą ir pan., nes pastoviems feeder’iams aš nedirbu, o jaučiuos laimingas ir neskaitomas.