tv

šiandien nenoromis prisiminiau sausio 13-osios bėgimą „gyvybės ir mirties keliu“, iki kurio liko mažiau nei dvi savaitės laiko. įvykiai, kurių nesinorėtų prisiminti, bet kuriuos privalu perduoti augančiai kartai. naujųjų metų išvakarėse atmestinai ir ramiai mėgavausi skardine alaus be reikalavimų jo gamintojui ir kiurksojau prie televizoriaus ekrano. pasirinkau lrt ne dėl geros muzikos tuo metu, bet todėl, kad kiti didieji lietuviški kanalai rodė rusiškas komedijas. turbūt ne dėl to mes visi už lietuvą kovojome, kad naujųjų metų išvakarėse naujuosius sutiktumėm su nusivylimu.

aš suprantu, kuom konkuruoja lietuviškos televizijos, jos tai tikrai. keletas nereikšmingų įdomesnių  laidų, kurios paskęsta bendrame eterio sraute. bet ar mes matome, jaučiame tą tikrą eterį per reklamines pertraukėles būdami prie šaldytuvo ir į žandus kimšdami maisto produktus? maisto pramonė taip pat klesti, o mes tik auginame papildomus kilogramus prie savo trapių ir laibų kaulų. mes džiaugiamės, kad televizija mums suteikia progą trumpai parymoti prie virtuvinio stalo. visa tai – tik asmeninių poreikių tenkinimas prie stalo, nepamirštant ir naktinės vazos. ir žinote ką, mūsų žydrųjų ekranų lietuviška programa yra … vien tik reklama!

я сижу и хуею, хуею и сижу. neįkandamas man bitės marketinginis sprendimas su dvigubai linksmesnėmis šventėmis, žiūrėti šlykštu, o net klausydamas jaučiuosi debilėdamas. dvigubos kojinės primena ne ką kitą, kaip vyrišką daiktą, kojinę jam, nes už lango žiema, ne kaip kitaip – smagu, kai jie taip rūpinasi vyrišku pasididžiavimu.

jeigu tuose liūdnuose ir kvailuose suaugusiųjų veiduose, du kartus sakančius vaikiškus eilėraščius, riekia rasti humorą, tada pas mane nei balto, nei juodo a nei kitokios spalvos humoro nerasta. matyt ir per trumpos rankovės taip užmanytos, ir asilo žvilgsnis į dovanėles, lyg pirmą kartą mobilųjį telefoną matytų. įžvelgiu taikymą į tokias plačiąsias mases.

papai tampa kasdienybe lietuvos gyventojams. net ir vaikai žino, kad papais galima groti bei šokti, o ugnė skonsmanaitė iš lnk laidos kk2, sugeba laidą vesti. manau, kad teisingiau būtų jos veido iš viso nerodyti, užtektų tik papų, kurie kone kiekvieną laidą ekrane išvirtę. suprantant, kad laida yra visiškai pramoginė ir bulvarinė, tai neturėtų stebinti, bet kai po papų rodo žinias, kurias močiutės prieš miegą žiūri, neatrodo normaliai. jeigu mes tai laikome demokratija, tai mes klystame, nes demokratinėse šalyse yra dauguma apribojimų su kuriomis mes turime taikstytis. o ir šiaip – stora ta u.skonsmanaitė pasidarė.

sekmadienis – nieko neveikimo ir poilsio diena, kai norisi pailsėti tyloje arba pažiopsoti į lengvą ir neįpareigojančią televizijos programą. tokiam vakarui, prieš sunkų ir darbingą pirmadienį, puikiai tiktų viena taurė vyno žiūrint komediją ar gyvo garso koncertą. mūsų lietuviški tv kanalai jau atidarė naują sezoną – visaip geriausią ir premjeriškiausią, net blynus su „premjera“ prie savo logotipų ekranuose pakabino, kurie jau seniausiai lipnia juosta užklijuoti žiaukčiojant vien apie juos pagalvojus, nors ir juodą foną transliuojant su politikų asiliškais veidais šou renginiuose ir houmerio iš simpsonų proto gabumais.

šio sekmadienio programa tiesiog nuostabi – per vieną kanalą rodo smurto pilnas muštynes, kerštą ir kai reikia žmogų nudaigoti šaunant jam į akį, o kitas kanalas kulniuoja su iškrypėliškais žarnų skerdimais ir kraujo lašinimais. žudymai ir kraujas yra šio sezono lietuviškų ekranų premjeros – tai, ko reikia liaudžiai, kad ji būtų dar žiauresnė, puoselėtų panieką, pagiežą smurtą.

tai ką mes matysime žydruosiuose ekranuose dar po keletos metų?

p.s. gerai, kad snooker’į pradėjo rodyti per eurosport kanalą.