vdu

kaunas. jau kuris laikas ten/čia nebuvau. kažkiek spėjau pasiilgti. važiavimas 7-o numerio troleibusu, kuriuo į bendrabutį važiuodavau, 13 ir 14 būdavo dažnas susisiekimo tarpininkas tarp fakultetų pastatų, esančiuose skirtingose miesto vietose, tik vienkartinis bilietėlis dabar kainuoja 0.90 lt, o stoties čeburekas – 2.20 lt. čeburekams jiems sunku. kadaise konkuravę su cepelinais, dabar jau juos beveik išstūmė kebabai. smagiai čeburekai garuoja prie -20, o pardav4jos-bobutės tokios pačios šmaikščios. nė iš tolo kebabams to nepatirti. čeburekas patiko, nors nostalgijos jam nejaučiu – skanu, miela ir kažkiek keista – neįtikimas grįžimas į praeitį.

nemielas man šį kartą buvo universitetas – aplinkiniai pikti, abejingi. mačiau apsimetusių manęs nematančių ir nepažįstančių, toks buvau ir aš – nenorėjau nieko matyti ir girdėti. tikslas buvo kuo greičiau baigti savo tikslingą vizitą ir dumti atgal, nes čia šalta, o ir aš gan senai čia besilankęs.

kone vienintelis šiltas dalykas – radiatorius, ant kurio, sėdėdamas ant palangės, gerą pusvalandį šildžiausi sušalusias kojas. neįvertinau tokio šalčio, neįvertinau ir tai, kad važiuojant iš vilniaus į kauną mikriuke šilumos bus tiek pat, kiek ir lauke, tik vėjas nulis m/s.

smagu buvo aplankyti, pamatyti, prisiminti. tai šildė. nors supratau, kad nutolau ir tolstu toliau. nuo kauno, nuo praeities.

dviračiu po lietuvą – vdu menų centro organizuojamas dviračių žygis į žeimių dvarą įvyko. nors mūsų buvo tik 12 piliečių, laikas neprailgo, nors nuo kauno pilies iki dvaro važiavome virš 5-ių valandų ir tai tik 50 km. kadangi žmonės buvo su įvairia technika ir įvairaus mažiau – nuo jaunų studentų, iki pensininkų, tai viską nurašiau ant meno – tokie jau tie žmonės arba stengiantys tokiais atrodyti, bet jie 100% vėjavaikiai. miesteliai ir vietovės, pro kurias važiavome: vytėnai, domeikava, lapės, drąseikiai, batėgala, kulva, ručiūnai, žeimiai.

šilainių kalnas kaune mums pakišo koją – pradurta padanga ir neplanuotas ilgalaikis sustojimas kamerai lopyti.

kelias gražus – palei palčiai nerį, o tokis vaizdas tikrai daugeliui nėra kasdienis. bendromis pastangomis sutvarkę tą kaliošą, mes judėjome toliau – tik su kokiomis 5-iomis pertraukomis iki pačio dvaro. o jis štai toks:

dvaras apleistas, bet remontuojamas, puikiai savo esybe tinkantis menui priglausti:

iki vietos dasibeldžiau vidutiniu 18,8 km/val. greičiu, todėl gryžtant teko padirbėti, o išvažiuojant iš dvaro – žeimių bažnyčia:

gryžtant teko „dirbti“ – žemesnis bėgis per lengvas, tai teko aukštesnį kankinti. kelio danga prie batėgalos išvažinėta traktorių, nors nėra labai prasta, jei ne šūdų kvapas aplinkui, kur tik besidairysi ir taip keletą kilometrų. jos toks aštrus ir gaivus, jaučiasi, kad šviežias – motyvuoja judėti pirmyn. kita nemaloni kelio atkarpa buvo lapės-kaunas, kur eismas intensyvus, o kelias ne tik nėra labai platus, bet vietomis dar ir duobėtas. palyginimui su vilniumi – nemenčinės plentas.

bendras kelionės atstumas, pirmyn ir atgal, man gavosi 94,85 km, važiavimo laikas 4:03 val., vidutinis greitis pirmyn 18,8 km/val., bendras vidutinis greitis – 23,4 km/val. buvo smagu, pakartočiau dar kartą.

vau, šiandien socialiniame tinkle facebook (bent kokia iš jo nauda) pamačiau vdu menų centro organizuojamą dviračių žygį į žeimių dvarą – tik 43 km nuo kauno, o skamba tikrai labai patraukliai, juo labiau su menininkais, kurie iš prigimties yra gimę su gitaromis ir ant ant galvos ne kartą iš medžių kritę. renginys nemokamas, kas juo labiau yra patrauklu ne tik studentijai, bet ir dviračiams prijaučiantiems žmonėms. kelionė su nakvyne, nors ir nebūtinai, o kadangi organizuoja menininkai, tai nenuostabu, kad nakvynė iš sekmadienio į pirmadienį, t.y. 09.05-09.06 dienomis.

renginio programa štai tokia:

  • rugsėjo 5 dieną:
    11 val. dalyviai susitinka prie kauno pilies;
    ~15-16 val. atvykimas į dvarą;
    ~17 val. supažindinimas su dvaro kompleksu, parodos pristatymas;
    nuo 18 val. stalo žaidimai bei skaitykla;
    22 val. kino peržiūra;
  • rugsėjo 6 dieną:
    11 val. diskusija prie pusryčių stalo;
    14 val. išvykimas namo.

beje, būtina registracija! o čia ir preliminarus kelionės žemėlapis:

labai gundausi važiuoti – arba su nakvyne, ar be jos.

Renginio programaRugsėjo 5 diena

11 val. dalyviai susitinka prie Kauno pilies.
~15-16 val. Atvykimas į dvarą
~17 val. Supažindinimas su dvaro kompleksu, parodos pristatymas
Nuo 18 val. – stalo žaidimai bei skaitykla
22 val. – kino peržiūra
Rugsėjo 6 diena
11 val. – diskusija prie pusryčių stalo
14 val. – išvykimas namo

nors saulė jau ir nusileido, bet raktai į namus įleido. šiandien ryte sužinojau, kad rytoj turiu 2 koliokviumus universitete, todėl šiandien visą dieną skaičiau medžiagą. koliokviumai bus iš šių dalykų:

antrojo dalyko ryte skaičiau, po to visą laiką skyriau 1-ojo dalyko skaidrėms ir medžiagai skaityti. ~8 val. praleidau prie tos medžiagos, išgėriau ne vieną puodelį arbatos, vėliau jau coca-cola naikinau, nes arbata pabodo, bet vistiek teko namo parsinešti 20-imt lapų medžiagos. namuose atsidariau alaus butelį, tai net pusės jo nespėjau išgerti, kai visa likusi medžiaga jau buvo perskaityta – štai koks magiškas yra alaus poveikis mokslui. iš darbo važiuodamas namo svarsčiau, kad atpalaiduojanti aplinka ir nesusikaustymas, ramus požiūris į esmę leidžia labiau susikaupti ir geriau pasiruošti atsakingam momentui, šiuo atveju – koliokviumams. atsipalaiduoti yra teisingas žingsnis link sėkmės, o vieni tai daro sportuodami, kiti garsiai klausydami muzikos arba prieš miegą išgerdami bokalą alaus (aš nusipirkau net 10 vnt. tų bokalų, bet vargu bau ar per vieną šį atsipalaidavimą viską suvartosiu – buvo akcija alui, todėl būtų buvusi nuodėmė nusipirkti tik 1-ą butelį prieš miegą).

besimokinant tarpkultūrinę komunikaciją radau medžiagos vienai savo senai nuomonei, netgi galima sakyti stereotipui, moksliškai paaiškinti – apie dviejų žmonių santykius.