vievis

mano gyvenime labai mažai šeštadienių, per kuriuos kelčiausi 7:00 val., o šiandieninis – vienas iš jų. man net pačiam nesitiki, kad taip anksti atsikėliau, o 7:30 jau važiavau dviračiu. maršrutas buvo suplanuotas toks: vilnius-sudervė-vievis ir jeigu pavyks – žiežmariai. pavyko. nors sinoptikai dieną ir prognozavo didelius karščius, iki ryte oras buvo teisingas dviračiu važiuoti ir kentėtinas iki pietų. iki žiežmarių greitai  davažiavau – vėjas į nugarą darė savo, todėl vidutinis mano greitis buvo 34 km/val. kauniečiai išvažiavo ~8:15 val.

visos šios kelionės priežastis – velomanų kelionė į vilnių apžiūrėti velomaratono trasos. gera mintis juos pasitikti pusiaukelėje, t.y. elektrėnuose, bet kadangi anksčiau išvažiavau, tai pusiaukelėje buvau taip pat anksčiau, o kad nestovėti be reikalo, judėjau kauno link – susitikimo pačiuose žiežmariuose.  tai buvo mano pirmasis priartėjimas dviračiu prie kauno. kauniečių buvo 7 žmogeliukai, iš jų viena mergina. iš vilniečių buvau vienas, bet vilniuje prisijungė dar 2, kas buvo šaunu. mūsų važiavimo tempas buvo lėtesnis, nes važiuoti teko prieš vėją, o ir ne visų dviračiai buvo plentiniai, todėl teko prie jų prisitaikyti – komandinis važiavimas.

su pertraukėle vievyje, vilniuje buvome 12:00 val., kur prie mūsų prisijungė šarūnas (aka sar). iki šios stotelės aš jau buvau numynęs 123 km. atsigaivinę gėrimais važiavome link velomaratono trasos, kur ją neskubėdami ir apvažiavome. varžybų trasos pagrindiniai minusai:

  • grindinys vrublevskio g., kur tarp grindinio trinkelių plentinio dviračio ratai net lenda;
  • aštrūs, 90 laipsnių ir didesni slidūs posūkiai ant trinkelių – šiose vietose reikia būti itin dėmesingam ir atidžiam.

po trasos vilnietis šarūnas visiems parodė kebabinę prie profsąjungų rūmų – ačiū jam už tai. pasistiprinę mes čia sulaukėme ir dar vieno vilniaus atstovo – kristinos. pailsėję pravažiavome užupį, buvome virš užupio esančioje apžvalgos aikštelėje, o po to – į geležinkelio stotį, kur kauniečiai už 25,3 lt patys su savo dviračiais draugais išriedėjo moderniu ir greitu traukiniu namo.

16:00 val., o namo dar nesinori. dviračio spidometras rodo 144 km, tai iki 200 km ne tiek jau ir daug beliko, o lauke laaaaaabai karšta. kaip bebūtų keista, jėgų dar turiu ir bandau siekti 200 km ribos, nors tikrai negalvojau, kad sieksiu tokiu būdu. jėgų, manau, turėjau todėl, kad iki vilniaus nevažiavome greitu tempu, nors man ir norėjosi.

mintį važiuoti iki trakų momentaliai atmečiau, nes kelias visą laiką saulėje + man jis nepatinka. pasirinkau atkarpą vilkpėdė-savanorių pr.-titnago g.-gariūnų viadukas ir vėl atgal, o toks ratukas sudaro 13 km. ši atkarpa man labai gerai žinoma, beveik kasdienė, o ją pasirinkau ir todėl, kad vakare didžioji titnago g. dalis yra pavėsyje – abi važiavimo pusės.

tokių ratukų be sustojimo padariau 3 (3 x 13 = 39 km), o po to teko sustoti ir pasitaisyti kojinę-bumerangą, nes siūlė ant piršto užsisuko ir pradėjo nesmagiai ir skaudžiai spausti. užtvirtinimui dar vieną ratą apsukau, 4-ą, viso 52 km šioje atkarpoje ir grįžtant jau turėjau surinkęs 202 km.besukdamas ratus kilstelėjau bendrą greičio vidurkį, nes greitis vietomis buvo 40 km/val., nors tam tikrose atkarpose jis buvo tik 25 km/val.

mieste lengvai kruizinau 15-20 km/val. greičiu, nes buvo out’as – teko pagulėti prie valdovų rūmų ir pailsėti. šiek tiek atsigavau ir patraukiau namo. kojoms didelio nuovargio nejaučiu, nugara taip pat atlaikė, skauda rankų riešus, o vaizdas šiek tiek vėluoja – toks tas mano nuovargis šiandien.

statistika: ant dviračio užsėdau 7:30, 5 namus įžengiau 20:30, vadinasi šiandien dviračiui skyriau 13 valandų (!) dėmesio.  įveiktas 217,92 km atstumas – man pirmasis gyvenime toks dienos atstumas, vidutinis greitis 26,9 km/val., maksimalus 59,3 km/val., važiavimas dviračiu 8:04 val. skysčių šiandien išgėriau belekiek – preliminariais skaičiavimais ~7 litrus, suvalgiau vieną mažą kebabą, 3 x hematogenus ir ryte pusę duonos riekės su keliais griežinėliais lašinių. svoris prieš kelionę 82,7 kg, grįžus – 78,5 kg.

labai ačiū visiems važiavusiems kauniečiams už tokią puikią pramogą, vilniečiams už kompaniją, o sauliui ir gyčiui už tarpusavio meilę ir gerą humorą.

mūsų kelionės fotoįspūdžiai gyčio ir giedrės akimis. o čia – aš.

prisimenant ankstesniu važiavimus ir lietų per juos, šiandien nusprendžiau gamtą motulę apgauti – 16:00 išmyniau nuo namų, kad spėčiau iki lietaus kažką su dviračiu nuveikti. maps.lt man padėjo parodyti mano šios dienos nuvažiuotą atkarpą: vilnius, grigiškės, vievis, dūkštos, sudervė, avižieniai, vilnius:

šiek tiek susivėlinau išvažiuoti, nes nuo 16val. vilniuje prasideda kamščiai, nors labai norėjosi išvengti važiavimo su bendru srautu siauriais arba remontuojamais keliais:

  • miesto pervažiavimas – važiavau savanorių pr., nes ten pakankamai platu, po 3 eismo juostas kiekviena kryptimi, todėl savanoriuose bus patogu pedaliuoti;
  • užkilimas ant kalno ir išvažiavimas iš miesto – kilti savanorių pr. tiesiai į kalną – per didelis eismas tokiu metu, kalno viršūnėje sunku važiuoti tiesiai, nes visi suka dešinėn, trakų kryptimi. kalno kelio pirma juosta siaura, ne pačio geriausio stovio, o sunkiasvoriai automobiliai, prasilenkiantys labai nedideliu atstumu, nemotyvuoja juo judėti. pasirinkau važiavimą titnago gatve, vėliau kaip per treniruotę kilau į gariūnų kalną pro elektrinę ir keliu beveik be eismo išlindau ties gariūnų statoil degalinę, posūkis dešinėn ir judu grigiškių link.

išvengiau ne tik kamščių, bet ir keletą nervų ląstelių kitam kartui sutaupiau. grigiškėse buvo 2 nemalonios atkarpos – pradžioje, kur eismo susiaurėjimas, ir pabaigoje, prie viaduko, kur taip pat vyksta kelio darbai – daugiau nepatogumų nebuvo.

kelias grigiškės-vievis labai gerai žinomas (studijuoju kaune, todėl į savaitė min 2 kartai vilnius-kaunas-vilnius), ne monotoniškas, vievį pasiekiau greitai, nes greitį laikiau ne mažiau 30km/val. šioje ypač gerai kepino saulė, važiuodamas mačiau, kaip nuo nosies, veido, antakių laša prakaito lašai ant žemės ir dviratininko akinių ir kartais gauni prakaito lašo gurkšnį. praeitą kartą, kad išvengti grigiškės remontų sudarytų automobilių spūsčių, į kauną iš vilniaus judėjau pro sudervę ir vievį, tai dėmesį atkreipiau į kalnuotą vietovę, kuri daugiau įkalnių turi važiuojant iš vievio pusės – taip ir gimė mintis išbandyti šią atkarpą, nes ir keletą dviratininkų važiuodamas pastebėjau – sugundė. atkarpa nuo vievio iki neries tilto – prastos kelio būklės, duobės užlopytos, bet lopas ant lopo, kuriame dar lopas, o kitos duobės su kranu iškeltos. kelias panašus kaip kaune jonavos g. tik šiek tiek prastesnis. nusileidimas nuo 1-ojo didelio kalno, keletas nedidelių įkalnių – nieko ypatingo, tik lašinius atsikračiau. kelias nuo tilto per nerį – jau geras, iki posūkio į kernavę kelias turi kokia ~30cm asfaltuotą kelkraštį, puikiai tinkantį dviratininkams. nuo neries buvo keletas didesnių įkalnių, bet ne tai, ko aš tikėjausi. pasukus keliu dūkštos link, nuomonė pasikeitė – visą laiką kelias veda šiek tiek į įkalnę su periodiškai pasitaikančiais didesniais kalniukas, kuriuos įveikti tenka pedaliuojant atsistojus. pradėjo jaustis, kad jėgos reikia ne tik įkalnėms įveikti, bet ir pastoviam judėjimui į priekį. šioje atkarpoje dar buvo geros 2 įkalnės. įvažiavus į avižienius, kelias toks pat, kaip atkarpoje vievis-neries tiltas, žodžiu, prastas ir kratantis, bet miestelio ilgis įspūdingas ir kartu su kalniukais ir vingiais. pravažiavus avižienius, kelias iki vilniaus vienas malonumas, nes judant kita kryptimi jis vėliau patampa automagistrale (greitkeliu).

dar vienas pastebėjimas – jau ne pirmą kartą pastebiu, kad rimčiau atrodantys dviratininkai, pasisveikina: kas galva linkteli, kas, kaip šį kartą, ranką pakelia, o tai, iš tiesų, mane nuteikia labai optimistiškai.

kelionėje sunaudojau 0,7l vitargo, 0,5l mineralinio, šokoladinį batonėlį „nomeda“ – 1vnt., treniruotės važiavimo laikas 2:51val., nuvažiuotas atstumas 79,98km, vidutinis greitis 27,9km/val., prieš važiavimą svoris buvo 85,3, po važiavimo – 83,2kg. leškoms jau jaučiasi, kad ne š malė.

p.s. nelijo