zamiokulkas

tai jiems laimės medis, tai pinigų, o iš tiesų laimės medžiu jį galima vadinti, bet tik ne pinigų. augalas pakartotinai buvo išvestas 1996 metais, nors žinomas nuo 1828-ųjų, ir nuo to laiko jų populiarumas neblėsta, mūsų kraštuose dažnai sutinkamas bankuose. zamijalapis zamiokulkas (lot. zamioculcas zamiifolia) užauga iki 30-60 cm aukščio ir sakoma, kad zamijalapį lengva prižiūrėti, bet aš su tuo nesutiksiu – per daug vandens jam negerai, per mažai – taip pat blogis, nors svarbu jo neperlaistyti, nes tada pradeda gelsti apatiniai lapai arba prasideda augalo puvimas, todėl geriau jį retkarčiais pamiršti palieti, negu kad perlaistyti.

tiesioginiai saulės spinduliai netinka, labiau jam patinka šviesi arba pusiau šešėlinė šviesa, apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių. bet augalas mėgsta šilumą, todėl >18 laipsnių šilumos jam yra privaloma sąlyga, todėl gerai pakelia sausą kambarių klimatą – vis tik šis augalas yra kilęs iš afrikos.

šis augalas – su daugeliu stiebų, tad ir dauginimas vyksta būtent jais, jų šakniagumbiais. praktika sako tai, kad nauji stiebai, jeigu auga, užauga labai greitai, bet po to visiškai sustoja augę – pradeda leisti naujus auglius, daug šviesesnius ir iš pažiūros gyvesnius. zamijalapiams zamiokulkams geriausiai tinka platūs vazonai, nes jų šaknys nėra gilios ir jie plečiasi į plotį, todėl gražiausiai jie atrodo tankūs ir gausiu stiebų kiekiu.

augalas dar ir žydi, nors gyvai dar niekur to neteko matyti, nes tai yra labai retas reiškinys, o žiedas yra panašus į kukurūzo burbuolę.

tikrasis storalapis (lot. crassula ovata) – vienas iš mieliausių ir man gražiausių augalų, stipriai konkuruojantis su trijuoste sansevjera. būtent storalapis ir yra tikrasis pinigų medis, o ne laimės medis, nors daugelis klaidingai pinigų medžiu vadina zamiokulką, kuris yra laimės medis. sukulentas storalapis yra gausialapis, o jų lapų forma primena monetas. pasirodo, storalapiai dar ir žydi, dažniausiai nuo rudens iki vasaros pradžios, bet kiek aš pats jų auginu, žydinčių dar nemačiau. kad storalapis pradėtų krauti žiedpumpurius, jį nuo rugpjūčio mėnesio reikia laikyti vėsioje, ~15 laipsnių šilumos, temperatūroje ir beveik sausai. augalas nėra žemas, užauga net iki 1,5 metro aukščio, jo vainikas nuo storų lapelių būna sunkus, todėl vazonas turi būti tvirtas, sunkus ir stabilus.

storalapius kaip niekad yra lengva prižiūrėti, statant net ir tiesioginiuose saulės spinduliuose, kurie puikiai jaučiasi tiek kambariuose, tiek ir šiltuoju sezonu išnešti į balkoną, kiemą ar sodą. tikrąją savo lapelių grožį atskleidžia tik gaunant pakankamai saulės spindulių. šio sukulento priežiūra itin paprasta, tai nėra reiklus augalas. laistyti reikia saikingai, statyti kur patogu ir gražu. nedalaistymas augalui nėra baisus, nes vandenį jis kaupia savo storuose lapeliuose, kurie nuo nedalaistymo iš apačios pradeda džiūti ir kirsti – tada augalą jau reikėti palieti vandeniu. storalapis nėra jautrus ir žemei, gerai auga tiek durpinėje, tiek ir kaktusams skirtoje žemėje, todėl galima sodinti į bet kokią dirvą. kad augalas stiebtųsi į viršų, o ne kerotų vainiką, aš apatinius lapelius nuskabau, kurie su nedideliais stiebeliais pasodinami į naują vazonėlį ir greitai prigyja.